MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Lietuvos įmonių finansinio atsparumo ekonominiam COVID – 19 šokui ir skirtingų ekonominių veiklų nuostolių vertinimas

Situacija su COVID-19 pandemijos poveikiu yra dinamiška. Šis tyrimas apėmė laikotarpį iki 2020 m. II ketv., kadangi tik tokie atskirų ekonominių veiklų (sektorių) duomenys buvo prieinami tyrimo eigoje. Nepaisant to, buvo galimybė analizuoti ir daryti išvadas apie pirmąjį pandemijos poveikio ketvirtį Lietuvos ekonomikai.

Atliekant tyrimą, o taip pat analizuojant kitų šalių mokslininkų tyrimus, COVID-19 pandemija daromo poveikio ekonomikai vertinime traktuotina kaip techninis ekonomikos šokas (su aiškia poveikio pradžia). Lietuvos ekonomika analizuojamu laikotarpiu demonstruoja aukštesnį atsparumą nei visos ES ekonomika. Visgi, Lietuvoje, palyginus su ES vidurkiu stebimas didesnis neigiamas poveikis darbo rinkai, kas gali lemti sunkesnį ir ilgesnį atsigavimo laikotarpį.

Remiantis 2020 m. I pusm. duomenimis, COVID-19 šokas atsižvelgiant į BPV labiausiai paveikė sektorius, kurių veikla pagrįsta fiziniu socialiniu kontaktu su klientais: meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, namų ūkio reikmenų remontas ir kitos paslaugos, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, administracinė ir aptarnavimo veikla. Vidutiniškai per karantino mėnesį Lietuvos ekonomika nesukūrė 328,43 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Neigiamas poveikis užimtumui pasireiškė beveik visuose sektoriuose (2,5 proc. užimtumo praradimas II ketv.), tačiau stebimas teigiamas poveikis produktyvumui (0,48 eurų/val. padidėjimas), kas leidžia pandemiją pripažinti kaip technologinių ir socialinių inovacijų katalizatorių. Didžiausias produktyvumo augimas stebimas nekilnojamojo turto operacijų, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose.

Pandemija išbalansavo valstybės biudžetą. 2020 m. I pusm. nesurinkta apie 15,09 proc. planuotų pajamų, didžiausi praradimai taip pat matomi sektoriuose, kuriuose fizinis socialinis kontaktas ir mobilumas yra svarbūs veiklos vykdymui.

Analizuojant Lietuvos įmonių finansinius duomenis, kitaip nei 2008 m. krizės atveju, ryškesnis pandemijos poveikis kol kas nenustatytas. Nusistovėjusio metinio sezoniškumo neatitiko tik pajamų pokytis, 2020 m. II ketv. jos daugelyje ekonominės veiklos sektorių sumažėjo (viso 7,1 proc.). Pajamoms mažėjant įmonės ėmėsi sąnaudų valdymo ir veiklos pelnas išaugo (34,9 proc.). Abu 2020 m. ketvirčius veiklos pelningumas buvo mažesnis nei 2019 m. tik miškininkystės ir žuvininkystės, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose. Pandemija neturėjo reikšmingo poveikio įmonių einamajam likvidumui, o absoliutus likvidumas 2020 m. I pusm. padidėjo iki rekordinės reikšmės (0,39), pinigų dalis trumpalaikio turto struktūroje taip pat pasiekė rekordinį lygį (23,6 proc.). Abu 2020 m. ketvirčius įmonių galimybės padengti trumpalaikius įsipareigojimus buvo ženkliai mažesnės nei 2019 m. tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose. Įmonių kapitalo struktūra išliko gana stabili, didesnės dalies sektorių atveju skolintų lėšų dalis abu 2020 m. ketvirčius buvo mažesnė nei 2019 m. Ženklus įsiskolinimo koeficiento padidėjimas stebimas tik žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje, o finansinio įsiskolinimo koeficiento augimas – vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose, kas rodo, jog šios įmonės buvo priverstos ieškoti papildomų išorinių finansavimo šaltinių.

Tai, kad COVID-19 pandemija pirmąjį ketvirtį bendrai įmonėms nekėlė didelių papildomų finansinių problemų parodė ir tai, kad 2020 m. I pusm. pradėtų bankroto procesų skaičius neišaugo.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Pagal paraiškoje numatytą pateikti produkciją, buvo planuoti: mokslo studijos rankraštis ir  2 pranešimai spaudai. Pagal tai yra pateikiama žemiau informacija: 

1. Prie ataskaitos pateikiamas mokslo studijos rankraštis. Mokslo studija bus leidžiama el. formoje. Studijos leidybos procesams pasibaigus, studijos nuoroda bus viešinama ir studija prieinama viešai internete (atvira prieiga, universiteto elektroninių knygų skaitykloje https://www.ebooks.ktu.lt/knygu_lentyna/ ). Mokslo studijos el.versija (.pdf) ir jos nuorodos internete bus išsiųstos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,  Ekonomikos ir Inovacijų, Finansų Ministerijų kanceliarijoms, asocijuotoms verslo struktūroms, pasidalinta ir prieinama akademinei bendruomenei.

2. Pranešimai spaudai (pridedamos nuorodos pranešimų viešinimo stambiausiuose portaluose): 

1) "KTU mokslininkų atliekamas tyrimas: atsargus optimizmas ar uždelstas COVID-19 poveikis įmonių finansams ir ekonomikai? Ar galima sakyti – kol kas (ne)ramu?"

https://ktu.edu/news/ktu-mokslininku-atliekamas-tyrimas-atsargus-optimizmas-ar-uzdelstas-covid-19-poveikis-imoniu-finansams-ir-ekonomikai-ar-galima-sakyti-kol-kas-neramu/

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/ktu-mokslininku-tyrimas-atsargus-optimizmas-ar-uzdelstas-covid-19-poveikis-imoniu-finansams-ir-ekonomikai-662-1388210

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1247535/ktu-mokslininku-tyrimas-kokios-imoniu-veiklos-tendencijos-vyravo-pandemijos-kontekste

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/mokslininku-tyrimas-pandemijos-poveikis-kelis-kartus-silpnesnis-nei-2008-metu-krizes.d?id=85433641

2) "KTU mokslininkai ištyrė Lietuvos įmonių finansinį atsparumą ekonominiam COVID – 19 šokui"

https://ktu.edu/news/ktu-mokslininkai-istyre-lietuvos-imoniu-finansini-atsparuma-ekonominiam-covid-19-sokui/

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/ktu-mokslininku-tyrimas-panasumu-su-praejusiomis-krizemis-yra-bet-matosi-ismoktos-pamokos-662-1423998

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/mokslininkai-istyre-lietuvos-imoniu-atsparuma-covid-19-sokui-panasumu-i-2008-metu-krize-matyti.d?id=86057923

 

Papildomai padaryta:

3) Pokalbis „Kauno dienos“ studijoje: kaip Lietuvos ekonomika išgyvens krizę?

https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pokalbis-kauno-dienos-studijoje-kaip-lietuvos-ekonomika-isgyvens-krize-1002999  

4) "KTU ekonomistų tyrimas: iš kupinų neapibrėžtumo 2020-ųjų į geresnius ekonomikai 2021 metus"

https://ktu.edu/news/ktu-ekonomistu-tyrimas-is-kupinu-neapibreztumo-2020-uju-i-geresnius-ekonomikai-2021-metus/

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1312085/ktu-tyrimas-is-kupinu-neapibreztumo-2020-uju-i-geresnius-ekonomikai-2021-metus

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ktu-ekonomistu-tyrimas-is-kupinu-neapibreztumo-2020-uju-i-geresnius-ekonomikai-2021-metus.d?id=86150989