MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė

ŠKL atvejo analizė parodė, kad pirmojo karantino laikotarpiu tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių ASPP buvo suteikiama mažiau, įskaitant planinę ir būtinąją pagalbą. Iš dalies ASPP kritimą lėmė įvesti apribojimai, taip pat pastebėta, kad patys pacientai vengė kreiptis, net ir būtinosios pagalbos, dėl baimės užsikrėsti COVID - 19 infekcija ASPĮ, ar iš nežinojimo, kad neatidėliotina pagalba ar būtinoji pagalba kitų ligų atveju yra teikiama. Stebėta žiniasklaidos daroma neigiama įtaka. Teikiama informacija sukeldavo tiesioginę pacientų reakciją - padaugėdavo prašymų atidėti paslaugas, mažėdavo kreipimųsi dėl paslaugų suteikimo.

 Teikiamų ASPP kritimas žemyn prasidėjęs nuo pat karantino įvedimo pradžios pilnai neatsistatė iki 2019 m. apimties net ir atšaukus karantiną.

2020 m. duomenis lyginant su 2019 m. duomenimis:

  • Bendras visų apsilankymų skaičius ambulatorinėje grandyje dėl ŠKL, sumažėjo 41 proc, todėl mažiau nustatyta naujų ligos atvejų, pacientai laiku negavo reikalingo gydymo.
  • Ženkliai sumažėjo stacionarinių aktyvaus gydymo (-35 proc.) ir reabilitacijos paslaugų (-49 proc.).
  • Daugiausia sumažėjo širdies chirurginio gydymo atvejų pacientams, sergantiems KŠL (2-3 kartus) ar ŠVL (-44-69 proc).
  • Sumažėjo pacientų skaičius, kurie kreipėsi pagalbos dėl ūmaus miokardo infarkto gydymo, kai atliekamas vainikinių arterijų stentavimas. Šiuolaikinis ūmaus miokardo infarkto gydymas paremtas PKI atlikimu su tikslu atstatyti arba pagerinti sutrikusią kraujotaką širdies vainikinėje arterijoje. Metodas efektyvus ir atstato kraujotaką >90 proc. STEMI atvejų. Tačiau mūsų surinkti duomenys rodo, kad 2020 m. karantino laikotarpiu registruotas mažesnis šia liga sergančiųjų asmenų skaičius (-21,3 proc. n=794, 2019 m.; n=625, 2020 m.). Iš jų penkiuose miokardo infarkto gydymo centruose PKI buvo atlikta 69-73 proc. pacientų, o 30 d. mirštamumas ženkliau nesiskyrė lyginant skirtingus laikotarpius (7-8 proc.). Pacientams, kuriems nebuvo atlikta PKI, mirštamumas siekė 21-29 proc. Pastebėti netolygumai tarp apskričių vertinant 30 d. mirštamumą po diagnozės nustatymo ir analizuojant atliktų PKI procedūrų skaičių gydant ūmų ST pakilimo miokardo infarktą: 1) 2019 m. didžiausias mirštamumas registruotas Tauragės, Marijampolės apskrityse (15%) ir Telšių (17%), o 2020 m. Alytaus (18%), Utenos (23%) ir Tauragės apskrityse (19%) 2) 2019 m. mažiausia dalis asmenų, kuriems atlikta PKI stebėta Telšių (52 proc.), Utenos (59 proc.), Tauragės (53 proc.) apskrityse (šalies vidurkis 69 proc.). 2020 m. karantino periodu pacientų dalis, kuriems atlikta PKI siekė 73 proc, o Utenos ir Tauragės apskrityse šis skaičius išliko mažiausias (atitinkamai 58 proc. ir 50 proc).
  • Didžiausias STEMI, kai atliekama PKI, atvejų sumažėjimas stebėtas 2020 m. balandžio mėn. (-37 proc.), gegužės mėn. tokių atvejų buvo 7 proc. mažiau, o birželio mėn. – 5 proc. daugiau, nei 2019 m. Nuo liepos mėn. minėtų atvejų skaičius vėl ėmė mažėti, bet jau rugsėjo mėn. fiksuotas 13 proc. didesnis atvejų skaičius lyginant su 2019 m.
  • Analizuojant Vilniaus klasterio veiklą pastebėta, kad viename didžiausių miokardo infarkto gydymo centrų VUL SK dėl STEMI gydytų pacientų skaičius sumažėjo 14.6 proc., prailgėjo laikas iki kraujotakos atstatymo infarktinėje arterijoje, bet hospitalinis mirštamumas ženkliau nepasikeitė.
  • Mažiau diagnozuota naujų koronarinės širdies ligos atvejų (-52 proc.).
  • Sumažėjo hospitalizacijų dėl širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo (iki - 54 proc.).
  • Analizuojant bendrą mirštamumą dėl kraujotakos sistemos ligų, buvo pastebėtas mirštamumo padidėjimas 11 proc. pirmuoju karantino etapu 2020 m. kovo 16 d. - balandžio 30 d. palyginti su analogišku 2019 m. laikotarpiu. Vėlesniu pokarantininiu laikotarpiu mirštamumas vėl augo ir 2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 31 d. Laikotarpiu pasiekė 14 proc., palyginti su 2019 m. Išaugęs bendras mirštamumas didesne dalimi buvo nulemtas padidėjusio vyrų mirštamumo. Jaunesnių nei 60 m. žmonių tarpe mirčių augimas buvo didžiausias – 29-40 proc., kai tuo tarpu vyresnių pacientų grupėje (80-90+) mirčių skaičius išliko labai panašus į 2019 m. Pandemijos laikotarpiu išaugo mirties atvejų namuose skaičius (karantino piko metu padaugėjo iki 42%, vėlesniais mėnesiais nuo 9% iki 33%, spalio mėn. 29%, palyginti su 2019 m.).

Kokybinės gyventojų apklausos ir kiekybinio tyrimo duomenimis dėl medicininių paslaugų suteikimo pirmosios viruso plitimo bangos metu kreipėsi beveik per puse mažiau žmonių. Pacientai teigė, kad susidūrė su sunkumais bandydami susisiekti su BPG ar gydytojais specialistais, kreipdamiesi dėl sutartų sveikatos priežiūros procedūrų  ir laukdami informacijos apie atliktų tyrimų rezultatus. Konsultacijos nuotoliniu būdu nebuvo tokios efektyvios kaip kontaktinės konsultacijos ir neatitiko pacientų lūkesčių. Dauguma tyrimo dalyvių buvo vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad nemokėjimas ar nepripratinimas naudotis technologijomis turėjo įtakos jų pasitenkinimui gaunamomis paslaugomis,  nebuvo galima maksimaliai išnaudoti nuotoliniu būdu teikiamų konsultacijų galimybių. Dauguma apklaustųjų nepritaria draudimui teikti planines sveikatos priežiūros paslaugas.

Medicinos darbuotojai, reflektuodami pokyčių valdymą administraciniame (įstaigos) lygmenyje, teigė, kad ASPĮ buvo priimta daug sprendimų, tačiau ne visi buvo priimti laiku, be to, labai trūko komunikacijos medicinos įstaigų viduje. Didžiausią įtampą karantino metu medikams kėlė trys pagrindiniai veiksniai: pateikiamos informacijos gausa ir pokyčių greitis, riboti specialistų ir infrastruktūros ištekliai bei su pokyčių valdymu susijusios papildomos darbo funkcijos. Taip pat būtų svarbu paminėti ir patiriamą stresą bei baimę. Papildomą stresą ir iššūkius sukėlė šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas karantino sąlygomis.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

1. COVID-COR-LT projekto išvados ir rekomendacijos planuojamos teikti atsakingoms sveikaros apsaugos institucijoms, visuomenės informavimo šaltiniams. 

2. Parengtas straipsnis anglų kalba pavadinimu "COVID-19 pandemic is associated with reduced admissions for acute myocardial infarction, increased ischaemia time, mortality remains the same: data from a low COVID-19 morbidity country". Planuojamas mokslinis žurnalas: The International Journal of Cardiology, IF 3.471 (2018 m.).

3. Parengtas straipsnis anglų kalba pavadinimu "Impact of COVID-19 pandemic on Cardiology service provision and CV mortality: population-based study COVID-COR-LT". Planuojamas mokslinis žurnalas: The Journal of Epidemiology and Community Health, IF 3.342 (2019 m.).

4. Parengtas straipsnis lietuvių kalba pavadinimu "Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo patirtys pirmosios koronaviruso plitimo bangos laikotarpiu: Lietuvos atvejis". Planuojama straipsnį išversti į anglų kalbą, preliminarus straipsnio pavadinimas anglų kalba - "Experiences of availability of healthcare services during the first wave of COVID-19 pandemic: the case of Lithuania". Planuojama straipsnį publikuoti tematiką atitinkančiame žurnale, turinčiame impact faktorių, pvz. Social Science and Medicine (IF 3,616, 2019 m.) arba Quality of Care and Clinical Outcomes (IF 2,360, 2020 m.).