MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas

Lietuva pandemijos pradžioje buvo viena anksčiausiai ir griežčiausiai reagavusių šalių Europos Sąjungoje (ES). Sėkmingai suvaldžius pirmąją koronaviruso bangą, COVID-19 krizės reguliavimas buvo stipriai atlaisvintas – 2020 m. vasarą Lietuvoje jis jau buvo vienas švelniausių ES. Pandemija parodė, kad Lietuvoje sugebama greitai priimti svarbius sprendimus, tačiau kartu atskleidė nepakankamus valdymo gebėjimus, kurie neleido įgyvendinti sumanesnių sprendimų bei geriau pasiruošti antrajai bangai. Neigiamą įtaką infekcijos plitimui Lietuvoje 2020 m. rudenį taip pat galėjo turėti pirmosios bangos suvaldymo sėkmės paskatintas sąlyginis atsipalaidavimas bei pasiruošimas artėjantiems LR Seimo rinkimams.

Lietuvos institucijų atsakas ekonominės politikos priemonėmis paskelbtų ketinimų prasme buvo greitas ir suderintas su karantino paskelbimu Lietuvoje, paskelbtos paramos apimtys, lyginant su kitomis ES šalimis, vidutiniškos-ribotos, o numatytos priemonės gana panašios į kitų ES šalių. Tačiau didžiausi iššūkiai kilo pradėjus jas praktiškai įgyvendinti: greitis, per kurį numatyta parama pasiekė verslą, darbuotojus ir gyventojus, pirmaisiais mėnesiais buvo lėtas. Labiau pasiteisino horizontalaus pobūdžio priemonės, o greičiausią rezultatą davė tos, kurių panaudojimui reikėjo mažiausiai administruojančių institucijų įsitraukimo, – pirmiausia įmonių mokesčių atidėjimas. Ilgainiui efektyviau ėmė veikti ir mažosioms įmonėms skirta parama bei kitos priemonės.

COVID-19 krizės valdymo struktūra, kurią Lietuvoje sudarė du valdymo centrai Vyriausybės kanceliarijoje ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, buvo iš esmės tinkama. Ji buvo pritaikyta prie besikeičiančių poreikių pirmosios koronaviruso bangos metu, tačiau funkcionavimas buvo tik iš dalies efektyvus dėl nepakankamų valdymo gebėjimų. Kaip ir 2008 m. prasidėjusios globalios finansų krizės metu, šalyje pasiteisino centralizuotas COVID-19 krizės valdymas, kuris padėjo priimti greitus ir ryžtingus sprendimus. Galimybes efektyviai absorbuoti antrąją šios epidemijos bangą ribojo nepakankamas viešojo valdymo sistemos atsparumas ir sisteminių pokyčių trūkumas.

Nors COVID-19 krizės valdymo pagrindu laikytina karjeros valstybės tarnyba, dėl lyderystės ir gebėjimų stokos joje pagrindines funkcijas COVID-19 krizės valdyme atliko bei atsakomybę prisiėmė politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Vis dėlto politiniame lygmenyje lyderystė taip pat nebuvo stipriai išreikšta: krizės vadovai pasižymėjo labiau paternalistiniais bruožais, stigo pasitikėjimu grįstu tarpinstitucinio bei tarpsektorinio bendradarbiavimo, atviros ir empatiškos komunikacijos.

Krizės valdymo laikotarpiu dažniausiai konsultuotasi su medicinos ekspertais, duomenų analitikais, reikšmingai mažiau – su privačiojo sektoriaus atstovais. Sveikatos apsaugos specialistų įtraukimas vyko nesistemingai, jie nepakankamai pasitelkti Vyriausybės komunikacijoje, o kompleksiškesnis požiūris sietinas su LR Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos veikla. Stigo partnerystės su už viešojo sektoriaus ribų veikiančiais paramos fondais, nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu veiksmai nepakankamai koordinuoti su savanoriškomis iniciatyvomis, į krizės valdymo mechanizmus neįtrauktos NVO – tai lėmė mažiau efektyvų išteklių panaudojimą ir menkiau informuotą sprendimų priėmimą.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją
  1. Viešosios politikos trumpraštis su rekomendacijomis sprendimų priėmėjams
  2. Baigiamojo projekto renginio įrašas
  3. Išsami mokslinio tyrimo santrauka anglų kalba
  4. Vitalis Nakrošis: Ar gerai išmokome pirmosios COVID-19 bangos valdymo pamokas?
  5. Ramūnas Vilpišauskas: Krizės valdymas – užsimokit plačiai, veikit greit, palikit įjungtas šviesas
  6. Ramūnas Vilpišauskas: Krizės metai ES: visi už vieną, o Vokietija už visus?
  7. Vytautas Kuokštis. COVID-19 pandemijos pamokos: tarp rizikos ir netikrumo
  8. COVID-19 krizės valdymas Lietuvoje: ko galime išmokti?
  9. Prof. V. Nakrošio pranešimas LR Seime
  10. Prof. V. Nakrošio pranešimas „Duomenų valdymas ir analizė krizių metu: COVID-19 pandemijos atvejis“ konferencijoje Signals