MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Pandeminio streso poveikio gyventojų vartojimo sprendimams kognityvinė analizė ir jo įtakos Lietuvos ekonomikai prognozė

1. Siekiant ištirti, kaip pandemija paveikė skirtingas visuomenės grupes, sudarytos dvi pandemijos laikotarpio vartotojų tipologijos, grįstos ketinimais vartoti ir finansinėmis nuostatomis. Jose atskleistas kompleksinis ryšys tarp pokyčių (tiek objektyvių materialių, tiek subjektyvių emocinių), kuriuos sukelia Covid-19, ir vartotojų finansinių nuostatų bei ketinimų vartoti. Abiejų tipologijų dėka identifikuotos trys vartotojų grupės:

  • Vidutinių pajamų atsargiųjų klasteris apibūdina finansiškai patogiai gyvenančius, bet atsargumo neprarandančius žmones, kurie prekių ir paslaugų vartojimą koreguos atsižvelgdami į pandemijos raidą.
  • Atsipalaidavusių klestinčiųjų klasteris apibūdina užtikrintus, daugiau uždirbančius žmones, kurie nesijaudina dėl savo finansų ir mėgaujasi vartojimu tiek pat, kiek ir prieš pandemiją.
  • Sunerimusių taupiųjų klasteris yra labiausiai paveiktas pandemijos,  patiria daugiausiai psichologinio streso ir nerimo dėl savo finansų, o tai lemia ribotus vartojimo ketinimus. Šioje  grupėje yra kuklesnes pajamas gaunantys namų ūkiai.

2. Nors kiekviename klasteryje yra vyraujanti socialinė ir ekonominė klasė, visi klasteriai išlieka heterogeniški. Taigi tipologijų naudojimas yra naudinga priemonė, kuri leidžia charakterizuoti dėl pandemijos besikeičiančius vartotojų ketinimus ir požiūrį bei atsižvelgti į socialinį ir ekonominį vartotojų grupių heterogeniškumą.

3. Pandeminis stresas yra svarbus veiksnys, darantis įtaką vartotojų ketinimams ir požiūriui. Sunerimusių taupiųjų klasteryje didesnis streso lygis susijęs su mažesniu vartojimu ir didesniu finansiniu stresu. O atsipalaidavusių klestinčiųjų klasteris patyrė mažai psichologinio ir finansinio streso, nedaug finansinių sunkumų, todėl jaučiasi saugūs ir neplanuoja keisti savo vartojimo įpročių. Nustatyta nedidelė, bet statistiškai reikšminga koreliacija tarp pandeminio streso ir vartotojų finansinių nuostatų. Pandeminis stresas teigiamai koreliavo su vartotojų finansiniu stresu ir neigiamai koreliavo su vartotojų pasitikėjimu ir finansinio saugumu jausmu.

4. Antroji tyrimo dalis parodo, jog vartotojai yra jautrūs pandeminės ir ekonominės situacijos pokyčiams. Kiekybiškai įvertinama, kaip jie keis vartojimą, priklausomai nuo pandeminio scenarijaus.

  • Gyventojų nuomonė apie tinkamumą pirkti didelius pirkinius jautriai reaguoja į ekonominius ir epideminius reiškinius, taip pat į neapibrėžtumus, nulemtus euro įvedimo. 
  • Orientacinė prognozė rodo, kad didelių pirkinių apyvarta „vidutinio“ scenarijaus atveju turėtų sumažėti 25%, o apyvarta „pesimistinio“ scenarijaus atveju 50%, palyginus su apyvarta „optimistinio“ scenarijaus atveju.
  • Lyginant su istoriniais duomenimis respondentų ketinimai įsigyti automobilį ir būstą yra nepaprastai optimistiniai, tam įtakos galėjo turėti Vyriausybės pasiskolintos ir gyventojams išdalintos lėšos, padidėjęs automobilio ir nuosavo ar didesnio būsto poreikis per karantiną, taip pat tai, kad apklausa buvo vykdoma daugiausia rugsėjo mėnesį, kai dar buvo daug optimizmo apie pandemijos suvaldymą.

5. Trečiojoje tyrimo dalyje nustatyta, kad per kelis pandemijos mėnesius susiformavo ypatingas ir ryškus leksinis laukas, kurį galima būtų įvardinti kaip atskirą Covid-19 technolektą. Tematiniu požiūriu jis apjungia tokias sritis kaip medicina, sveikata, teisė, ekonomika, o taip pat psichologija. Projekto metu parengtas žodynėlis yra pirmasis bandymas Lietuvoje surinkti dažniausiai vartojamus, su Covid-19 pandemija susijusius žodžius bei žodžių junginius, suskirstyti juos į temines grupes, nustatyti bendrąsias jų vartojimo tendencijas.

6. Parengtos rekomendacijos valdžios institucijoms dėl efektyvesnės komunikacijos su gyventojais. Išskirtini šie svarbiausi principai: komunikacija, grįsta konkrečiu veiksmų planu; komunikacija dviem kryptimis; informacijos tikslumas ir patikimumas; komunikacija per mokslininkus ir medikus, kuriais visuomenė pasitiki labiausiai; empatiška komunikacija, vengiant gąsdinimų, peikimo ar grasinimų bei gyventojų infantilizavimo


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Duomenys patalpinti Mokslo duomenų archyve MIDAS. https://midas.lt:443/web/action/resources/5d012a6c-ee40-499c-bcce-3688ce75157b

Pastaba: šiems duomenis bus suteiktas DOI, šiuo metu laukiama patvirtinimo.