MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
COVID-19 pandemijos poveikio finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui, padarinių minimizavimo priemonių efektyvumo vertinimo modelis

Projekto vykdymo metu sukurtas modelis, kuris suteikia galimybę įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį tiek pačiai finansų sistemai, tiek tvariam ekonomikos augimui, tiek institucijų, dalyvaujančių COVID-19 padarinių šalinime ir minimizavime, rizikos valdymui.  

Ištirtos atskirų ES šalių taikytų COVID-19 padarinių minimizavimo pagalbos priemonės. 

Sukurta originali vyriausybių pagalbos priemonių verslui struktūra, kuri nėra tik atskirų priemonių rinkinys; pagalbos priemonės sugrupuotos į šešias sudedamąsias dalis, kurios detalizuojamos išsamiau, išskiriant atskirų komponentų ryšius. 

Reguliacinės aplinkos vertinimui ir tyrimui buvo pasirinkta analizuoti Europos centrinio banko (ECB) priimamus sprendimus COVID-19 pandemijos poveikiui finansų sistemai ir tvariam ekonomikos augimui mažinti.  Didžiausias dėmesys buvo teikiamas centrinio banko kreditavimo transmisijos kanalo vertinimui, nes tai yra vienas iš pagrindinių šaltinių, palaikančių tvarų ekonomikos augimą. Atliktas euro zonos bankinio sektoriaus tyrimas parodė, kad bankų rizikos tolerancija yra stipriausias veiksnys, turintis įtakos ilgalaikių paskolų verslui kreditavimo standartams. COVID-19 pandemijos reikšmingai nepadidino bendro finansinio streso lygio euro zonos šalių finansų sistemose: nors bankinio sektoriaus pelningumas ir atsparumas sumažėjo, tačiau likvidumas didėjo, o tai gali indikuoti teigiamą pinigų politikos ir pačių komercinių bankų taikomų priemonių poveikį.  

Lietuvos atveju vyriausybės teikiamos paskolų garantijos teigiamai prisidėjo prie skolinimo apimčių augimo pandemijos laikotarpiu, tačiau skolinimo maržos dėl taikomų pagalbos priemonių nesumažėjo. Tokios išvados suponuoja, kad centriniams bankams yra gana sunku prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo naudojant kreditavimo transmisijos kanalą, kaip pinigų politikos įrankį.  

Tyrimo rezultatai parodė, jog kol kas realus vyriausybių taikomų ekonomikos paramos priemonių poveikis šalių ekonomikos rezultatams nėra matomas. Nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu ekonomikos paramos priemonių paskelbimas turėjo teigiamos įtakos bendram ekonomikos sentimento rodikliui. COVID-19 pandemija turėjo trumpalaikį poveikį vartotojų/namų ūkių lūkesčiams, mažmeninės prekybos, statybos, gamybos sektorių lūkesčiams ir bendram ekonominiam sentimentui.  Pats poveikio efektas buvo gana stiprus, tačiau jis truko gana trumpą laiką, nes po ryškaus lūkesčių suprastėjimo balandžio mėnesį, jau gegužę buvo fiksuotas lūkesčių atsigavimas, kuris tęsėsi ir toliau.   

Vertinant COVID-19 įtaką finansų sistemai per finansų rinkų prizmę, nustatyta, kad COVID-19  paplitimas bei mirtingumo rizika turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį akcijų ir obligacijų rinkoms. Rinkos jautriau reagavo į COVID-19 mirčių skaičiaus augimą Europoje nei Kinijoje. Stipriausia neigiama rinkų reakcija ir didžiausias ESG akcijų rinkų kintamumas stebėtas 2020 m. kovo-balandžio mėn., o vėliau ši reakcija taip stipriai nebepasireiškė, o kintamumas ėmė mažėti – stebimas rinkų prisitaikymas. Pirminė obligacijų rinkų reakcija pasireiškė įmonių obligacijų rizikos premijų augimu, o tai indikavo augančią kredito riziką bei didėjančius skolinimosi per obligacijų rinką kaštus, kas didino verslo skolos naštą. 

Dėl pandemijos trukmės ir jos padarinių neapibrėžtumo, būtina tyrimą tęsti, kai tik bus galima įvertinti pandemijos poveikį ilguoju laikotarpiu.  


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Rasa Kanapickiene & Deimante Teresiene & Daiva Budriene & Greta Keliuotytė-Staniulėnienė & Jekaterina Kartasova, 2020. "The Impact Of Covid-19 On European Financial Markets And Economic Sentiment," Economy & Business Journal, International Scientific Publications, Bulgaria, vol. 14(1), pages 144-163. https://www.scientific-publications.net/get/1000043/1600092775219147.pdf

Deimantė Teresienė, Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, Rasa Kanapickienė. 2021. "Sustainable Economic Growth Support through Credit Transmission Channel and Financial Stability: In the Context of the COVID-19 Pandemic" Sustainability 13, no. 5: 2692. https://doi.org/10.3390/su13052692.

Gu, Jianqiang; Teresiene, Deimante; Gao, Gongbu; Keliuotytė-Staniulėnienė, Greta; Kanapickienė, Rasa; Budrienė, Daiva; Kartašova, Jekaterina; Yue, Xiao-Guang. 2021. Regional response of sustainable and responsible investments to the COVID-19 pandemic: the case of stock markets. SAGE Open (recenzavimo procese, vieša prieiga).