MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
COVID-19 distreso termometras

Sukurta ir ištestuota personalizuota bei išmaniosiomis/ mobiliosiomis technologijomis paremta su COVID-19 pandemija susijusių ir/ar jos sukeltų psichikos simptomų vertinimo sistema https://covid-dt.proit.lt/apie-projekta/#PROJEKTAS. Tyrimui gautas Bioetikos komiteto leidimas. Panaudojant sistemą atliekamas automatizuotas psichinės sveikatos vertinimas pasitelkiant validizuotus ir įrodymais pagrįstus vertinimo metodus ir algoritmus. Asmenims suteikiama informacija apie jų rezultatus (remiantis aktualiomis rekomendacijomis).

  1. Depresijos simptomai: Paciento sveikatos klausimynas.
  2. Nerimo simptomai: Generalizuoto nerimo klausimynas.
  3. Stresas: Įvykių įtakos skalė.
  4. Miego kokybė: Pitsburgo miego kokybės indeksas.
  5. Alkoholio vartojimas: AUDIT klausimynas.
  6. Demografinė ir sveikatos informacija ir gyvensenos veiksniai, informacijos apie COVID-19 šaltinių naudojimas.

Iki 2020 metų gruodžio 20 dienos panaudojant sukurtą sistemą ištirti 1036 asmenys. Didžioji dalis tyrimo dalyvių buvo moterys (83%). Pasiskirstymas pagal amžių: 18-25 metai (37%), 26-40 metai (26%), 41-60 metai (32%) ir 61 arba daugiau metų (6%). Didžioji dalis asmenų gyveno mieste (73%). Savo sveikatos būklę gerai arba labai vertino 66% respondentų. 36% tirtųjų turėjo bent vieną sveikatos problemą. 28% asmenų buvo rūkantys, 39% niekada nesportavo ir 12% nurodė vartojantys alkoholinius gėrimus 2 kartus per savaitę ar dažniau. Savo mitybą kaip blogą arba labai blogą įvertino 11% respondentų.

Vertinant COVID-19 distreso termometro duomenis, 5 ar daugiau balų (vidutinis-sunkus stresas dėl COVID-19 pandemijos) pasirinko 61% respondentų; 8 ar daugiau balų (reikšmingas distresas) pasirinko 19% respondentų. 12% respondentų nurodė patiriantys sunkius nerimo simptomus ir 11% lengvus arba vidutinius nerimo simptomus. Sunkius arba vidutiniškai sunkius depresijos simptomus patyrė 18% respondentų. 14% respondentų patyrė rizikingą ar kenksmingą alkoholio suvartojimą. 23% respondentų nurodė patiriantys reikšmingus potrauminio streso simptomus. Vidutinė PSQI klausimyno balų suma buvo 8.04 ± 3.67.

Nepriklausomai nuo vertintų demografinių ir sveikatos veiksnių, respondentai turintys gretutinių ligų turėjo nuo 1.5 iki 2 kartų aukštesnę riziką patirti reikšmingus depresijos, nerimo ir potrauminio streso simptomus bei rizikingą alkoholio vartojimą.  Respondentai, kurie savo  sveikatos būklę vertino kaip blogą arba labai blogą, turėjo nuo 3 iki 7 kartų aukštesnę riziką patirti reikšmingus depresijos, nerimo ir potrauminio streso simptomus.

Išverstas ir adaptuotas naudojimui Lietuvoje COVID-19 Baimės klausimynas, skirtas vertinti su COVID-19 pandemija susijusias baimes tarp lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Skalę sudaro vienas faktorius,  vidinis suderinamumas buvo aukštas (Cronbach alfa = 0.932). COVID-19 baimės klausimyno balai koreliavo su PHQ (r=0.343), GAD (r=0.383), IES-R (r=0.552) balais.

74% asmenų nurodė praleidžiantys iki valandos per dieną sekdami COVID-19 naujienas ir 19% teigė visiškai nesidomintys šia tema. Naujienomis apie COVID-19 nepasitikėjo 62% asmenų. COVID-19 veik4 neigiamai 71% asmenų. 35% respondentų atidžiai sekė su COVID-19 pandemija susijusias naujienas, tačiau tik 3% nurodė esantys socialinėse medijose aktyviai įsitraukę į diskusijas apie COVID-19. 37% nurodė netenkantys susidomėjimo šia tema ir 32% nurodė pradedantys vengti naujienų susijusių su COVID-19. 56% nurodė kad su COVID-19 susijusios naujienos jiems nepadeda jaustis saugiai ir 44% asmenų su COVID-19 susijusios naujienos veikė neigiamai. Beviltiškumo jausmas skaitant ar klausant su COVID-19 susijusias naujienas apima 41% respondentų.

Dažniausiai naudojami informacijos šaltiniai apie COVID-19 buvo internetiniai naujienų portalai (73%), socialiniai tinklai (58%), televizija (56%), Lietuvos atsakingos institucijos (54%) ir draugai ir artimieji (35%). Dažnesnis socialinių tinklų ir interneto panaudojimas buvo susijęs su aukštesniais PHQ, GAD, IES-R ir COVID-19 baimės klausimynų įverčiais (visos p reikšmės <0.001). Dažnas ir labai dažnas socialinių tinklų naudojimas su COVID susijusios informacijos paieškai buvo susijęs su aukštesne reikšmingų depresijos ir nerimo simptomų bei COVID-19 baimės rizika nepriklausomai nuo respondentų demografinių bruožų.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją
  1. Projekto portalas ir apklausos variklis: https://covid-dt.proit.lt/apie-projekta/#PROJEKTAS
  2. Pranešimas spaudai/Publikacija (15min.lt) apie projekto rezultatus: https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/lietuvoje-atliktas-tyrimas-patvirtino-naujienos-apie-covid-19-kelia-nerima-ir-depresija-650-1414356
  3. Publikacija apie tyrimo rezultatus (AveVita): https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/21140/2020_av40--6pslweb.pdf
  4. Tyrimo rezultatų viešinimas visuomenei http://www.manosveikata.lt/lt/aktualijos/naujienos/epidemija-pandemijos-metu-kas-trecias-studentas-jaucia-nerima
  5. Projekto rezultatų viešinimas: https://www.facebook.com/vytauto.didziojo.universitetas/posts/10158882102683139
  6. Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos: https://6989f18f-9fc4-45c8-9172-e7d23130d30a.filesusr.com/ugd/336d01_f5ccc1d368b744339d554691a849a232.pdf 
  7. Publikacija, kurioje analizuojamas mSveikatos panaudojimas psichikos sveikatai tarp vėžiu sergančių pacientų, kas yra ypatingai svarbu komunikacijai COVID pandemijos metu: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1040842820302596?via%3Dihub
  8. Publikacija, kurioje analizuojamas interneto naudojimas tarp sveikatos priežiūros specialistų, kas yra svarbu tiek tele-medicinai tiek psichikos sveikatai COVID pandemijos metu https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32962501/