MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu pacientų diagnostikos ir gydymo algoritmai COVID infekcijos metu

Pacientų, sergančių ūminiais vainikinių arterijų sindromais, logistikos taktika ir gydymo strategijos pasirinkimas pasaulyje ir Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu labai kito. Iškilus poreikiui testuoti pacientus dėl infekuotumo, užtrukdavo sprendimo priėmimas ir invazinės gydymo taktikos taikymas. Vainikinių arterijų kateterizacijos laboratorijų pertvarka, infrakstruktūriniai pokyčiai, formuojant patalpas izoliacijai, medicininio personalo apsauginių priemonių ir aprangos poreikis, nulėmė ilgesnę trukmę iki diagnostinių ir gydomųjų vainikinių arterijų procedūrų. Pirmosios COVID-19 bangos metu nebuvo pakankamai duomenų ir nebuvo suformuoti aiškūs logistikos ir diagnostikos modeliai, kaip gydyti įtariamus ar sergančius koronavirusu asmenis.

Tyrimo metu išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose  (LSMUL KK) ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) gydytų pacientų su MISSTP (miokardo infarktu su ST pakilimu) ir MIBSTP (miokardu infarktu be ST pakilimo) duomenys šiais laikotarpiais: 2020-03-15 ­–  2020-04-16 (karantino metu) ir pokarantininiu laikotarpiu, palyginant su atitinkamais 2019 m. laikotarpiais.  Nuasmenintai vertinti 1106 MISSTP  ir 1193 MIBSTP pacientų duomenys.

LSMUL KK pokarantininiu periodu pacientų su MISSTP buvo gydyta reikšmingai mažiau (216 ­– 2019 m., 174 ­– 2020 m., p=0,033), RŠL gydomų MISSTP pacientų skaičius nekito. Sergančių MIBSTP abiejuose centruose gydyta mažiau: LSMUL 2020 m. karantino metu 180 pacientų (2019 m. – 245, p= 0,002),  RŠL ­– 53 pacientai (2019 m. ­– 75, p=0,05). Vainikinių arterijų intervencijų dažnis MISSTP sergantiems  LSMUL KK ir RŠL 2020  m. karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus nesumažėjo (lyginant su 2019  m.). Invazinė taktika MIBSTP LSMUL KK taikyta 96 proc. karantino metu (2019 m. 92,2 proc.), RŠL sumažėjo iki 81 proc. (2019 m.- 96 proc., p= 0,0001) pacientų. Iš esmės nesumažėjusį invazinių VA intervencijų taikymą LSMUL KK lyginant su kitomsi šalimis, tikriausiai galima paaiškinti griežtu tarptautinių rekomendacijų laikymusi. Tuo tarpu dėl logistinių ir infrastruktūros pokyčių pirmojo karantino metu laiko trukmės vidurkis nuo patekimo į stacionarą iki pirminės PVAI MISSTP pacientams pradžios prailgėjo statistiškai reikšmingai abiejuose centruose.  LSMUL KK duomenų analizė, parodė, kad  laiko trukmė  ūminio MISSTP atveju nuo patekimo į stacionarą iki  angiografijos   reikšmingai prailgėjo nuo 25 min 2019 m. iki 45 min  2020 m. (p=0,0001), o iki perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos -  nuo 44 min iki 60 min (p=0,0001). MIBSTP sergantiems reikšmingai prailgėjo laikas nuo patekimo iki angiografijos (12,12 val. karantino metu lyginant su 2019 m. 5,13 val.; pokaarantininiu periodu  iki 13,9 val. (2019 m.- 7,66 val.). Pacientai, sergantys ūminiu MI, karantino metu abiejuose centruose dažniau patyrė širdies ritmo sutrikimų, LSMUL KK MI dažniau komplikavo kvėpavimo nepakankamumas. Analizuojant kitas ūminio MI komplikacijas (kardiogeninį šoką, ūminį inkstų pažeidimą ir kraujavimą, reikalingą kraujo tarnsfuzijos), statistiškai reikšmingų skirtumų prieš, per ar po karantino periodo LSMUL KK nebuvo pastebėta. RŠL karantino metu padidėjo kardiogeninio šoko ir inkstų pažaidos dažnis. Pastebėtas padidėjęs infekcinių komplikacijų (kvėpavimo takų ar šlapimo takų bakterinių infekcijų) dažnis pacientams, sergantiems ūminiu MI, karantino laikotarpiu abiejuose centruose. LSMUL KK širdies chirurginiame skyriuje karantino metu buvo atliktos 21 aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos pacientams, sergantiems ūminiu MI. Lyginant su tokios pačios trukmės laikotarpiu 2019

m., operacijų skaičius sumažėjo 22,3 proc.Taip pat karantino metu stebėtas didesnis operacijų sumažėjimas moterų tarpe- 44,4 proc. (p=0,001).

Sveikatos priežiūros specialistams sukurta hibridinė mokymų metodika (virtualaus mokymosi, mokymosi poroje ir master learning tipo mokymų metodikos derinio), leidusi saugiai pateikti medžiagą, susijusią su MI diagnostika ir gydymu COVID-19 infekcijos metu. 80 LSMUL KK ir RŠL darbuotojų dalyvavo kursuose (6 akademinės valandos) apie pagalbos teikimą sergantiems ŪMI COVID infekcijos metu:  mokymai su praktinėmis klinikinėmis situacijomis virtualioje aplinkoje, kuriuose dalyviai išmoko MI diagnostikos ir gydymo algoritmus pagal naujausias pasaulines rekomendacijas. Išanalizavus dalyvių vertinimus, testo rezultatus, galima teigti, kad hibridinė metodika tinkama apmokyti nutolusių įstaigų sveikatos priežiūros specialistus karantino/izoliacijos sąlygomis. Taikant efektyvius mokymosi metodus, mokymo kursai galėtų būti taikomi ir kitose Lietuvos ligoninėse, teikiančiose specializuotą kardiologinę pagalbą.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

https://rsl.lrv.lt/lt/naujienos/serganciuju-uminiu-miokardo-infarktu-pacientu-diagnostikos-ir-gydymo-algoritmai-covid-infekcijos-metu

https://www.delfi.lt/sveikata/iveik-liga/uminis-miokardo-infarktas-istinka-vis-jaunesnius-gydytojai-isvardijo-pavojaus-gyvybei-signalus.d?id=86009415

https://lsmu.sharepoint.com/sites/projektascovid

http://www.heart.lt/jungtinio-lietuvos-sveikatos-mokslu-universiteto-lsmu-lsmu-ligonines-kauno-kliniku-ir-respublikines-siauliu-ligonines-projekto-serganciuju-uminiu-miokardo-infarktu-pacientu-diagnostikos-ir/

https://www.facebook.com/108900377629285/posts/239425081243480/

https://lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/diagnostikos-ir-gydymo-algoritmai-sergant-miokardo-infarktu-covid-19-pandemijos-metu.html

https://www.lmt.lt/lt/konferencijoje-lietuvos-kardiologija-2020-bus-pristatyti-tyrimo-rezultatai-apie-uminio-miokardo-infarkto-diagnostika-ir-gydyma-covid-19-infekcijos-metu/3656

 https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/109346