MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Tinkamiausių Lietuvos sąlygomis greito poveikio žemės ūkio ekonominio atsparumo didinimo priemonių nustatymas COVID-19 pandemijos padarinių mažinimui

Tyrimo metu vertintas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atsparumas ir jo didinimo priemonės pandemijos kontekste. Vertinant COVID-19 krizės įtaką Lietuvos žemės ūkio sektoriui nustatyta, kad didelės įtakos nei žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms, nei supirkimo kiekiams COVID-19 krizė neturėjo. Gamybos priemonių kainos taip pat ryškiai neaugo, kai kurių - net mažėjo (išskyrus veterinarijos paslaugų kainas, kurios išaugo).

Siekiant įvertinti tiek atskirų žemės ūkio funkcijų, tiek bendro žemės ūkio atsparumo Lietuvoje lygį buvo sudaryta rodiklių sistema. Daugiakriterinė analizė parodė, kad bendras žemės ūkio sektoriaus atsparumas Lietuvoje mažėja. Blogiausia situacija – ūkių gyvybingumo srityje, kuri yra ypatingai svarbi, nes nuo jos priklauso ir kitų žemės ūkio funkcijų įgyvendinimo lygis. Siekiant bendro žemės ūkio atsparumo didėjimo, pirmiausia reiktų imtis priemonių, gerinančių ūkių gyvybingumą, kurį didinant būtų teigiamai paveikiamos ir kitos esminės sektoriaus funkcijos.

Krizės metu aktualiausios yra greito poveikio priemonės, kurių intervencinis poveikis yra nukreiptas į krizės padarinių skubų sprendimą (kreditų garantijos, paskolų palūkanų dengimas, garantinės įmokos už paskolas kompensavimas, parama investicijoms). Tyrimo metu nustatyta, jog mažiausiai efektyvios ekonominio žemės ūkio atsparumo didinimo priemonės krizės metu yra parama smulkių ūkių plėtrai, parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, parama skirta rinkai organizuoti (parama žemės ūkio ir maisto produktų rezervų kūrimui, žemės ūkio ir maisto produktų intervenciniai pirkimai, parama žemės ūkio ir maisto produktų privačiam saugojimui).  

Vyriausybė, esant pakankamai finansinių išteklių, pandemijos sąlygomis galėtų visų pirma naudotis didžiausią teigiamą įtaką Lietuvos žemės ūkio atsparumui turinčiomis greito poveikio priemonėmis: 1. visą Europos Sąjungos  paramą investicijoms pradėti teikti supaprastintomis sąlygomis, 2. užtikrinti susietųjų tiesioginių išmokų mokėjimo tęstinumą, 3. teikti kreditų garantijas,  4. kompensuoti garantines įmokas už paskolas, 5. dengti paskolų palūkanas,  6. organizuoti mokymus ir teikti konsultacijas, 7. pagal galimybes diplomatiniu lygiu sudaryti sąlygas nepertraukiamam maisto produktų eksportui ir importui, organizuojant maisto produktų tiekimo koridorius, 8. pradėti skatinti vietinės produkcijos pirkimą, koreguojant viešuosius pirkimus, 9. pradėti kompensuoti dalį darbo užmokesčio žemės ūkio produkcijos gamintojų darbuotojams, 10. teikti tiesiogines dotacijas dėl COVID-19 ar kitų pandemijų sukeltų padarinių.  

Siekiant įvertinti siūlomų ekonominio atsparumo didinimo priemonių praktinį pritaikomumą ir ekonominį naudingumą, buvo įvertintos išlaidos, būtinos siūlomų žemės ūkio ekonominio atsparumo didinimo priemonių įgyvendinimui. Priemonės, kurios remiasi patobulintomis administracinėmis procedūromis, pasirodė esančios ekonomiškai efektyviausios, nes joms nereikia didelių papildomų finansinių išlaidų. Tokios intervencinės priemonės apima sąlygų nepertraukiamam maisto produktų eksportui ir importui sudarymą, organizuojant maisto produktų tiekimo koridorius, vietinės produkcijos pirkimo skatinimą, koreguojant viešuosius pirkimus, mokėjimo už superkamą produkciją atidėjimo terminų sutrumpinimą.

Dėl ribotų viešųjų finansinių išteklių (krizės metu tai yra itin aktualu, nes parama yra būtina daugeliui šalies ekonomikos sektorių), rekomenduojama visų pirma įgyvendinti tas paramos priemones, kurios turi didesnį nei vidutinį poveikį žemės ūkio atsparumui ir kartu aukštą ekonominį efektyvumą, t.y. kurių santykinės vieno euro investicijos duoda didžiausią santykinį žemės ūkio ekonominio atsparumo padidėjimą. Žvelgiant iš šio kriterijaus perspektyvos, priemonių, skirtų padidinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ekonominį atsparumą eiliškumas turėtų būti toks: 1. pagal galimybes diplomatiniu lygiu sudaromos sąlygos nepertraukiamam maisto produktų eksportui ir importui, organizuojant maisto produktų tiekimo koridorius, 2. pradėtas skatinti vietinės produkcijos pirkimas, koreguojant viešuosius pirkimus, 3. teikiamos kreditų garantijos, 4. dengiamos paskolų palūkanos, 5. kompensuojamos garantinės įmokos už paskolas. Taip pat turėtų būti įgyvendinamos ir tos nors ir žemo ekonominio efektyvumo, valdant COVID-19 pandemijos sukeltus padarinius žemės ūkiui, priemonės dėl kurių įgyvendinimo ilguoju laikotarpiu jau yra susiderėta su Europos Sąjunga ir jokios papildomos korekcijos negalimos. Tokia iš jau paminėtų priemonių būtų  susietosios tiesioginės išmokos.  


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Pranešimas konferencijoje:

Agne Zickiene. 2021. Multi-Criteria Decision Support System for Mitigating the Effects of COVID-19 on Agriculture.

https://www.ebesweb.org/34th-EBES-Conference-Athens_files/34th-EBES-Conference-Program.pdfhttps://www.ebesweb.org/34th-EBES-Conference-Athens_files/34th-EBES-Conference-Program.pdf