MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Įmonių nemokumo tyrimo metodikos kūrimas ir taikymas su COVID-19 susijusiems padariniams Lietuvoje įvertinti

Projekto tikslas - sukurti verslo įmonių nemokumo tyrimo metodiką, skirtą nustatyti su COVID-19 susijusių reiškinių poveikį įmonių mokumui, įvertinti valstybės pagalbos verslui priemonių veiksmingumą trumpu laikotarpiu, krizės ilgalaikius padarinius Lietuvos verslui bei užimtumui pažeidžiamų įmonių grupėse, atskiruose ekonomikos sektoriuose bei regionuose. 

Nemokumo tyrimo metodika, viena vertus, remiasi išankstinio nemokumo tyrimo prieiga, vertinant išorinius ir vidinius įmonių nemokumo signalus, grėsmes bei įmonių atsaką į jas. Kita vertus, nemokumo vertinimas bankroto prognozavimo modeliais aprėpia ne tik įmonių likvidumo, skolinimosi, pelningumo ir kt. finansinius aspektus, bet ir vadybos charakteristikas, kurios remiasi elgsenos rinkose paradigma.   

Įgyvendinant tyrimo tikslą buvo remiamasi atlikto įmonių vadovų giluminiu interviu, verslo apklausos rezultatais, naudojami Creditinfo pateikti įmonių finansiniai (2018-2019 m.), pradelstų skolų (2019-2020 m.) bei SODRA‘os viešai teikiami įmonių darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio (2019 m.-2020 m.) duomenys. 

Tyrimo rezultatai atskleidė,  kad pandemijos poveikis verslui pasireiškė per skirtingus scenarijus, poveikį tiekimo grandinėms, mokumo prastėjimo prielaidas, mokumo elgsenos tipus bei likvidumo valdymo priemones (aktyvus pinigų srautų valdymas, atsiskaitymų su kitomis įmonėmis tiekimo grandinėje griežtinimas). Poveikio verslui scenarijai apima skirtingas poveikio kryptis (teigiama, neigiama, neutrali), trumpą bei ilgą laikotarpius.

Tiek įmonių darbuotojų skaičiaus bei darbo užmokesčio, tiek įmonių pradelstų skolų dinamikoje pandemijos laikotarpiu yra skirtumai tarp Lietuvos SVV ir stambaus verslo, tarp įmonių atskiruose sektoriuose bei veikiančių skirtinguose regionuose.

Tyrimas pasižymi rezultatų nevienareikšmiškumu, tačiau demonstruoja likvidumo ir finansinių sunkumų kaip reiškinio svarbą vertinant potencialų įmonių nemokumą bei šio reiškinio mastus ekonomikoje.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nepaisant valstybės suteiktos paramos darbo vietų išlaikymui, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu krito ir išliko žemesnis, lyginant su pernai metų atitinkamais mėnesiais, ypač apdirbamosios pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose. Dėl vykstančių verslo permainų pandemijos laikotarpiu augo darbuotojų skaičius informacinių technologijų sektoriuje, bei sektoriuose, kuriuose persiorientuota į naujus verslo modelius. Pastebėta darbuotojų skaičiaus poliarizacija skirtingo dydžio įmonių grupėse - ypač augo stambiose įmonėse. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutinėse įmonėse gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies ekonomikai per vartojimo sumažėjimą.

Vertinant valstybės pagalbos verslui priemonių veiksmingumą nustatyta, jog didelė dalis valstybės paramos nebuvo panaudota, ypač likvidumo palaikymui. Valstybės paramai vėluojant likvidumo problemoms spręsti įmonės taikė kitus mechanizmus Didžioji dalis panaudotų lėšų – susijusi su parama darbo vietų išlaikymui.

Nors didžioji paramos dalis skirta SVV, smulkus verslas negebėjo pasinaudoti daugeliu valstybės pagalbos priemonių dėl pernelyg komplikuoto, biurokratiško ir ilgo administracinio proceso. Valstybės parama turi būti daugiau orientuota ne į subsidijų, bet į beprocenčių paskolų teikimą, kurios būtų susietos stabilia įmonės situacija (pardavimo pajamomis ar pelnu) praeitu laikotarpiu. Kita svarbia valstybės pagalbos priemone galėtų būti įmonėms suteikiamos garantijos, ypač dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. 

Nors stambusis verslas sugebėjo santykinai daugiau pasinaudoti teikiama valstybės parama, ateityje reikalingos specialios paramos priemonės. Tad kitų valstybių taikytos paramos priemonės savo šalių stambioms įmonėms neišvengiamai silpnins Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą.

Pandemija verslą paveikė skirtingai, todėl parama turėtų būti diferencijuota atsižvelgiant į įmonės veiklos vietą, sektorių bei dydį: regionuose didesnis dėmesys turėtų būti skirtas darbo vietų išsaugojimui, pandemijos pažeistoms perspektyvioms įmonėms, ypač priklausančioms nukentėjusiems sektoriams, turėtų būti taikomos likvidumo palaikymo priemonės trumpu laikotarpiu. Ilgu laikotarpiu svarbios konkurencingumą stiprinančios priemonės, ypač į tarptautines rinkas orientuotam verslui.

Tyrimo išvados ir rekomendacijos gali padėti ne tik efektyviau skirstyti paramą sekančios pandemijos bangos metu, bet ir padėti Lietuvos verslui sklandžiai išeiti iš pandemijos, išsaugojus konkurencingumą tarptautinėse rinkose.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Įgyvendinus LMT finansuojamą projektą gauti šie viešai prieinami rezultatai:

  1. Parengtos ir paviešintos REKOMENDACIJOS SUINTERESUOTOMS VALSTYBĖS VALDYMO INSTUCIJOMS BEI VERSLO ASOCIACIJOMS REKOMENDACIJOS; https://www.ism.lt/mokslas/moksliniai-projektai/
  2. Sukurtas AGREGUOTAS DUOMENŲ RINKINYS AGREGUOTAS DUOMENŲ RINKINYS; https://www.ism.lt/mokslas/moksliniai-projektai/
  3. Organizuotas PROJEKTO REZULTATŲ BEI PARENGTŲ REKOMENDACIJŲ VIEŠINIMO RENGINYS(nuoroda į renginio kvietimąism-vadybos-ir-ekonomikos-universitete-bus-pristatyti-su-covid-19-pandemija-susijusiu-padariniu-verslui-tyrimo-rezultatai
  4. Parengtas pranešimas spaudai ISM internetinėje svetainėje tyrimas-atskleide-kokios-valstybes-paramos-priemones-verslui-naudingiausios
  5. Publikuotas straipsnis žiniasklaidoje (Verslo žinios) https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2020/12/26/populiariausios-pagalbos-verslui-priemones--paprasciausios-ekspertai-raginapagalba-diferencijuoti
  6. Publikuotas straipsnis žiniasklaidoje (Lietuvos rytas) https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/12/22/news/tyrimas-del-sudetingo-biurokratinio-aparato-didele-paramos-dalimi-verslas-net-nepasinaudojo-17615867/
  7. Tyrimo rezultatai viešinti  LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ (2020.12.22), 

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000134208/laba-diena-lietuva-judejimo-apribojimu-poveikis-susisiekimui-atsaukiami-reisai-nuperkama-tik-trecdalis-bilietu

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000134208/laba-diena-lietuva

    Pandemijos valdymas ir verslas: įmonių vadovai neslepia – priemonės daugeliu atvejų buvo komplikuotos - LRT