MOKSLINIŲ TYRIMŲ AR SKLAIDOS PROJEKTAI

 

Lietuvos mokslo tarybos gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadas

 

Projekto galutinių rezultatų santrauka
Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės COVID-19 pandemijos kontekste

Užimtumas – viena svarbiausių asmens ir visuomenės ekonominės, socialinės ir psichologinės gerovės sąlygų. Covid-19 pandemijos įvestų suvaržymų poveikis ekonomikai ir darbo rinkai yra daugiapakopis, gali turėti ilgalaikių pasekmių. TDO duomenimis dėl ribojamų pasaulinių ryšių vyksta ekonominės veiklos nuosmukis, nors atskiros socialinės grupės užimtumo ir pajamų išsaugojimo srityje pažeidžiamos nevienodai.

            Projekto tikslas – kompleksiškai įvertinti ekonominius, socialinius ir psichologinius pokyčių užimtumo sferoje aspektus ir parengti nedarbo prevencijos, psichologinių įtampų valdymo, proaktyvaus elgesio ir saugumo darbo rinkoje bei užimtumo didinimo rekomendacijas. Projektas grindžiamas naujausiais pandemijos padarinių moksliniais tyrimais, užsienio šalių ir Lietuvos patirties, reguliuojant krizės poveikį ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse, analize, dviejose Lietuvos gyventojus reprezentuojančiose apklausose sukauptais duomenimis. Dalyviai: pirmajame tyrime 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. dalyvavo 1013 asmenys, tarp jų 7,5 proc. – nedirbantys. Antrajame spalio – lapkričio mėn. apklausti 1224 darbingo amžiaus asmenys, tarp jų nedirbantys sudarė 33,7 proc.

            Tyrimų rezultatai. Pirmajame etape gauta, kad svarbiausios gyventojams probleminės sritys karantino metu sietinos, pirma, su psichologine, emocine įtampa, antra, sveikatos išsaugojimu ir, trečia, pokyčiais socialiniuose ryšiuose. Apie 3,0 proc. apklaustųjų per karantiną neteko darbo. Antrojo etapo apklausa parodė, kad 15 - 20 proc. gyventojų jaučiasi nepakankamai pajėgūs įveikti karantino situacijos sukeltas rizikas darbo vietos išsaugojimo ar naujo radimo, pajamų  lygio išlaikymo, finansinių įsipareigojimų vykdymo srityse.  Darbo rinkoje pasireiškia įtampa dėl darbo vietos saugumo ir užimtumo perspektyvų: subjektyviai asmeninį pajėgumą palankia linkme pakeisti savo situaciją darbo rinkoje menkiausiai vertina ilgalaikiai bedarbiai, gaunantys mažas pajamas asmenys,  vieniši tėvai. Nesaugiai darbo rinkoje jaučiasi didesnė dalis dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį ir/ar ne visą darbo dieną, nevyriausybinio sektoriaus atstovai. 50 - 60 proc. apklaustųjų teigia, kad krizės situacijoje svarbiausios yra sveikatos, po to seka darbo vietos išsaugojimo ir finansinį saugumą užtikrinančios priemonės. Nors nedirbantieji išgyvena didesnį nesaugumą dėl užimtumo ateityje, lyginant su dirbančiaisiais, dėl darbo dauguma kreipiasi į užimtumo tarnybą ir netaiko aktyvios darbo paieškos ar profesinio pasirengimo stiprinimo būdų.

Lietuvos ekonomika ir darbo rinka ES šalių kontekste pakankamai sėkmingai prisitaikė prie pandemijos pirmos bangos, išsaugojo šalies (įmonių) ekonominį potencialą bei užtikrino gyventojų socialinį saugumą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos Vyriausybė tinkamai sureagavo į pirmos bangos pandemijos iššūkius, teikiant verslui bei atskiroms gyventojų grupėms atitinkamą paramą bei pagalbą. Buvo pritaikyta apie 70 proc. priemonių (pagal priemonių grupes), kurios buvo taikomos kitose ES šalyse. Nepakankamai buvo investuojama į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimą (ne Covid-19 atvejais) bei nepakankamai buvo skatinamas socialinis dialogas. Siekiant aukščiausio įgyvendinamų priemonių veiksmingumo, svarbu jas taikyti kompleksiškai pagal principą „verslas – užimtumas – gyventojų poreikių tenkinimas“, kuris numato uždaro ciklo finansinių išteklių panaudojimą (teikiant ne pinigus paslaugoms ar prekėms įsigyti, o paslaugas ir prekes, papildomai gaminamas pagal naujai atsiradusį poreikį). Projekto įgyvendinimo metu sukauptų duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos, kurios pagal TDO ir EK siūlomą grupavimą skirstomos į keturias grupes (ramsčius): ekonomikos ir užimtumo skatinimas; įmonių, užimtumo ir pajamų rėmimas; darbuotojų darbo vietose apsauga ir paslaugos gyventojams; socialinio dialogo skatinimas ir raida.


Pagrindinių rezultatų nuorodos į viešai prieinamą mokslinę ir (ar) kitą projekto produkciją

Kaip ir buvo numatyta, parengti 2 straipsniai (rankraščiai), kurie bus pateikiami spaudai 2021 metais.